Lengvų nelaimingų atsitikimų darbe, nelaimingų atsitikimų pakeliui į/iš darbo, incidentų darbe
tyrimą reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, patvirtinti Lietuvos
Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (Lietuvos Respublikos
Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 913 redakcija)
(toliau – Nuostatai), o nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, nelaimingų
atsitikimų darbe N-1, N-2 formos aktų pildymo, kodavimo bei registravimo tvarką nustato Nelaimingų
atsitikimų darbe tyrimo dokumentų tvarkymo, pranešimų ir nelaimingų atsitikimų darbe
registravimo bei analizės metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus
2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416, (toliau – Metodiniai nurodymai).
Asmuo, nukentėjęs nelaimingo atsitikimo darbe, nelaimingo atsitikimo pakeliui į/iš darbo ar
incidento metu (jeigu pajėgia), ar asmuo, matęs įvykį, privalo apie minėtus įvykius nedelsdamas pranešti padalinio ar įmonės vadovui.
Įvykus nelaimingam atsitikimui darbe ar incidentui įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas
asmuo privalo:
- pirmiausia nedelsdami užtikrinti pirmosios pagalbos suteikimą, o prireikus iškviesti greitąją
medicinos pagalbą.
- įvykio vietą išsaugoti nepakeistą.
Jeigu pakeitimai įvykio vietoje būtini, įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo turi surašyti
dokumentus, susijusius su pakeitimais įvykio vietoje - aprašyti įvykio vietą (pagal būtinybę nurodant
atstumus, gabaritus, svorį ir pan.), nufotografuoti, esant būtinumui įvykio vietą nufilmuoti, sudaryti
tyrimui reikalingą grafinę medžiagą, kad tyrimo eigoje nekiltų dviprasmiškų abejonių dėl įvykio vietos.
- sužinoti nukentėjusiojo darbuotojo sužalojimo (traumos) sunkumą. Traumos sunkumą nustato
asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurios suteikė pirmąją pagalbą ar kuriose sužalotas asmuo gydėsi.
Kad sužinoti traumos sunkumą įmonei būtina raštiškai kreiptis į minėtas asmens sveikatos
priežiūros įstaigas, prašant įvertinti darbuotojo traumos sunkumą, bei nurodyti
blaivumą/neblaivumą. Gydymo įstaigai atsisakius išduoti pažymą dėl traumos sunkumo, motyvuojant,
kad išduodant nukentėjusiojo darbdaviui pažymą apie traumos sunkumą, būtų pažeistos paciento teisės
(LR pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 8 str. 1 p .(Žin. 2009, Nr. 145 – 6425), nauja
redakcija nuo 2010-03-01), nes informacija apie paciento gyvenimo faktus gali būti renkama tik su
paciento sutikimu, siūlome, kad nukentėjusysis pacientas arba pats raštiškai kreiptųsi į sveikatos
priežiūros įstaigą arba duotų rašytinį sutikimą, kad informacija apie jo sužalojimo pobūdį, traumos
sunkumą būtų suteikta darbdaviui.
Jeigu paaiškėja, kad trauma priskirtina prie sunkių įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas
asmuo nedelsdamas telefonu ar elektroniniu paštu, ar faksu privalo pranešti:
- atitinkamos Apygardos prokuratūrai;
- valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui (kontaktai www.vdi.lt);
- nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui.
Sunkius nelaimingą atsitikimus darbe, pakeliui į/iš darbo tiria LR valstybinės darbo inspekcijos VDI
inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui, darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai bei SODROS
atstovui.
Jeigu paaiškėja, kad trauma nepriskirtina prie sunkių, kitaip sakant, jeigu trauma lengva, arba
incidento darbe atveju būtina:
patvirtinti įmonės vadovo įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu nelaimingą atsitikimą ar
incidentą tirsiančią įmonės dvišalę komisiją, sudarytą iš darbdavio atstovo ir darbuotojų atstovo saugai
ir sveikatai (Nuostatų 30 p.). Pastarasis renkamas įmonės profesinės sąjungos, o jei profesinės sąjungos
nėra - įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimo (Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 13 str. (Žin.
2003, Nr. 70 – 3170). Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo atstovas.
Įmonės dvišalė komisija, tirdama nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą, privalo:
1. Apžiūrėti, (nufotografuoti) įvykio vietą (ar ji po įvykio nepakeista).
Jei įvykio vietoje padaryti pakeitimai būtina nustatyti, kas joje pakeista, ir gauti iš darbdavio
dokumentus: paaiškinimą - kas ir dėl kokių priežasčių pakeista, aktą, kuris buvo surašytas prieš atliekant
pakeitimus įvykio vietoje, grafinę medžiagą su reikiamais matmenimis, nuotraukas ir kt., susijusius su
įvykio vietos pakeitimu);
2. Apklausti šalia dirbusius ar įvykį mačiusius asmenis; apklausti patį nukentėjusįjį.
3. Išsiaiškinti: įvykio aplinkybes, darbų organizavimo ir atlikimo eiliškumą.
4. Surinkti informaciją:
- ar darbuotojas buvo apmokytas atlikti tą darbą, kurį vykdant įvyko nelaimingas atsitikimas;
- ar buvo instruktuotas apie saugius darbo metodus. (Jei nelaimingam atsitikimui įvykti turėjo
įtakos šalia (kartu) dirbusių asmenų veiksmai, tada būtina išsiaiškinti ir šių asmenų profesinį pasirengimą,
apmokymą bei instruktavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais);
- ar buvo įrengtos reikalingos kolektyvinės priemonės;
- ar išduotos reikalingos asmeninės apsaugos priemonės;
- ar darbuotojas naudojo jam išduotas asmenines apsaugos priemones. (Jei nenaudojo
–išsiaiškinti, kodėl nenaudojo (gal jos neatitiko reikiamo dydžio, nepatogios dėvėjimui ir pan.);
- ar buvo patikrinta darbuotojo sveikata kenksmingų / pavojingų veiksnių poveikyje;
- patekimą į/prie pavojingos zonos, įspėjamuosius ir informacinius ženklus, įtaisus (jei tai galėjo
būti NA priežastimi);
- krovinių kėlimo, transportavimo, sandėliavimo principą (ar tai mechanizuotas, ar atliekamas
rankiniu būdu) (jei tai aktualu).()jei tai aktualu);
- kokia įmonėje, darbo vietose susiformavusi praktika dėl krovinių sandėliavimo, krovimo, transportavimo, ar kito darbo atvejais, neapsiriboti vien tik tuo, kaip darbai buvo atliekami įvykio metu;
- ar įrenginys tam darbui buvo pritaikytas /nepritaikytas ir techniškai tvarkingas /netvarkingas (jei toks įrenginys buvo NA priežastimi).
5. Išanalizuoti profesinės rizikos vertinimo duomenis.
6. Atlikti kitus veiksmus, kurių reikia nelaimingo atsitikimo darbe aplinkybėms ir priežastims nustatyti.
7. Nustatyti nelaimingo atsitikimo priežastis.
8. Numatyti prevencines priemones panašiems nelaimingiems atsitikimams išvengti.
Apibendrinti visus surinktus duomenis, susijusius su nelaimingo atsitikimo ar incidento
tyrimu, ir surašyti atitinkamus dokumentus: nelaimingo atsitikimo N-1 ar N-2 formos aktą, ar incidento tyrimo aktą. Pažymėtina, kad lengvą nelaimingą atsitikimą darbe ar incidentą reikia ištirti per 7 darbo dienas nuo įvykio dienos.
(Aprašant įvykio aplinkybes, jų dėstymas turi būti nuoseklus ir sietinas su nustatyta nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi).
Surašytą ir dvišalės komisijos narių pasirašytą N-1 ar N-2 formos ar incidento tyrimo aktą (su visa tyrimo medžiaga) perduoti įmonės vadovui susipažinti ir pasirašyti.
Įmonės vadovui pasirašius:
lengvo nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos ar nelaimingo atsitikimo pakeliui į / iš darbo
N-2 formos akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių įmonės vadovas ar darbdavio įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo privalo įteikti ar išsiųsti:
- VDI teritoriniam skyriui;
- nukentėjusiajam arba jo atstovui ar jo šeimai;
- draudimo įstaigai, kurioje nukentėjusysis apdraustas nelaimingų atsitikimų darbe ir
profesinių ligų socialiniu draudimu (su patvirtintomis tyrimo dokumentų kopijomis) (pvz. SODRA).
incidento tyrimas akto vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos originalai paliekami įmonėje, o
vienas akto egzempliorius įteikiamas nukentėjusiajam ar jo atstovui.
Kokie įmonės vadovo veiksmai, kai nukentėjusysis apie jam įvykusį nelaimingą atsitikimą
nenustatytąja tvarka nėra pranešęs įmonės vadovui ar darbdavio įgaliotam asmeniui arba dėl kurio nukentėjusysis netenka darbingumo ne iš karto?
Toks nelaimingas atsitikimas ištiriamas, jeigu darbdavys gauna nukentėjusiojo arba jo
atstovo ar jo šeimos rašytinį prašymą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo.
Nelaimingo atsitikimo tyrimo medžiagą galėtų sudaryti tokie dokumentai:
- asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje suteikta nukentėjusiajam pagalba arba kurioje jis
gydėsi, pateikta pažyma dėl patirtos traumos sunkumo,
- išvados apie kraujo intoksikaciją,
- įvykio liudininkų (jei tokie buvo), paties nukentėjusiojo paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių,
medicinos pagalbos suteikimo,
- išrašai iš nukentėjusiam privalomų vykdyti darbų saugos ir sveikatos instrukcijų,
- techniniai dokumentai - dokumentai apie įrengimų būklę, jų priežiūrą,
- kolektyvinės saugos priemonių būklės įvertinimo aktai,
- asmeninės apsaugos priemonių išdavimo dokumentai, rizikos vertinimo rezultatai ir pan., darbo
laiko apskaitos žiniaraštis,
- įmonės darbo tvarkos taisyklės ar darbo (pamainų) grafikas, kur būtų nurodyta nukentėjusiojo
darbo pradžia ir pabaiga (dėl įvykių įvykusių pakeliui į darbą ar iš darbo).
Šis sąrašas rekomendacinis. Įmonės dvišalė komisija, tirianti nelaimingą atsitikimą darbe
kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, kokius dokumentus, apibūdinančius įvykio aplinkybes ir
priežastis, būtina pridėti prie nelaimingo atsitikimo tyrimo akto.
Nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio dėl darbuotojo griuvimo tyrimo pavyzdys
Nelaimingo atsitikimo darbe, įvykusio dėl darbuotojo griuvimo, aplinkybės
20XX. sausio 12 d. lengvą traumą patyrė UAB „XXX“ mūrininkas Vardenis Pavardenis. Eidamas
link elektrinės talės darbuotojas užkliuvo už slenksčio ir griuvo. Griūdamas galva atsitrenkė į sieną.
Pagrindiniai veiksmai tiriant šį įvykį darbe:
1. Įmonės vadovo įsakymu patvirtinti dvišalę komisiją.
2. Apklausti nukentėjusį darbuotoją.
3. Apklausti šalia dirbusį darbuotoją bei gamybos padalinio vadovą.
4. Įvertinti faktinę būklę, ar ji atitinka numatytus saugos reikalavimus.
5. Įvertinti profesinės rizikos vertinimo dokumentus įvykio vietoje.
Pagrindiniai veiksmai užbaigus įvykio darbe tyrimą:
Surašius nelaimingo atsitikimo darbe N-1 formos aktą, vienas egzempliorius ir tyrimo medžiagos
originalai paliekami įmonėje, o po vieną akto egzempliorių darbdavys ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo akto gavimo įteikia ar išsiunčia:
1. Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui;
2. nukentėjusiam darbuotojui arba jo įgaliotam asmeniui;
3. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (su patvirtintomis tyrimo
dokumentų kopijomis);
4. kitoms įmonėms, įstaigoms, kurių atstovai dalyvavo tiriant įvykį darbe (jų pageidavimu).
Nelaimingo atsitikimo aplinkybės
UAB „XXX“ darbuotojas Vardenis Pavardenis dirbo
įprastinį darbą – mūrijo gyvenamojo pastato antrame aukšte vidinę pertvarą.
Mūrijimui skirtas skiedinys buvo metalinėje talpoje (dėžėje), kurios išmatavimai: 1,5 m x 1,0 m.
Metalinė dėžė skiediniu buvo pakraunama pastato pirmame aukšte ir su elektriniu 3 tonų 4
kėlimo galios kranu pro perdengime esančią aptvertą angą pakeliama į antrą pastato aukštą, o
išnaudojus skiedinį, vėl nuleidžiama į pirmą aukštą pakrovimui. Elektrinės talės judėjimo kelias
antrame pastato aukšte buvo per dvi patalpas, kurias skyrė 0,30 m aukščio slenkstis (sija).
Išnaudojęs visą skiedinį mūrininkas ėjo link elektros talės įrenginiu nuleisti tuščią tarą
į pirmą pastato aukštą. Eidamas užkliuvo už slenksčio (sijos) ir griuvo. Griūdamas galva
atsitrenkė į sieną ir patyrė lengvą galvos traumą.
Išgirdęs pagalbos šauksmą bendradarbis Zigmas Zigmaitis skubiai iškvietė greitąją medicinos
pagalbą. Tyrimo metu nustatyta, kad slenkstis (sija) nebuvo pažymėtas nustatyta tvarka.
Taip pat nebuvo įvertinta rizika, kad galimas griuvimas (neįrengtos atitinkamos nuo griuvimo
apsaugos priemonės). Darbuotojas avėjo įmonės išduotus tvarkingus, neslidžiais padais, batus,
apšvietimas buvo pakankamas.
Nelaimingo atsitikimo priežastys
Netinkamas darbo vietos įrengimas
Patalpas skiriantis slenkstis (kliūtis) nebuvo atitinkamai pažymėtas - buvo rizika jo
nepastebėjus nugriūti.
Pažeista: Saugos ir sveikatos apsaugos ženklų naudojimo darbovietėse nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1999 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 95, 37.1.p., kuris nurodo, kad įmonėje vietos, kur darbuotojams kyla susidūrimo su kliūtimis, griuvimo ir daiktų kritimo pavojus, turi būti paženklintos besikeičiančiais juodais ir geltonais arba raudonais ir baltais dryžiais.
Panaudota: LR Valstybinės darbo inspekcijos duomenys, LR Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo medžiaga.
ANK, 97 straipsnis. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas, nustatytos pranešimo ir ištyrimo tvarkos pažeidimas
1. Pranešimo apie nelaimingus atsitikimus darbe ar profesines ligas arba nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų ištyrimo tvarkos pažeidimas
užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo devyniasdešimt iki penkių šimtų devyniasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo dvidešimt iki trisdešimt eurų.
2. Nelaimingo atsitikimo darbe nuslėpimas
užtraukia baudą darbdaviams ar juridinių asmenų vadovams nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų ir kitiems atsakingiems asmenims – nuo vieno šimto keturiasdešimt iki septynių šimtų keturiasdešimt eurų.
UAB „Darbo partneris“ darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialistai konsultuoja nelaimingų atsitikimų tyrimo klausimais.
Konsultacijų metu:
1. konsultuojame išsiaiškinant nelaimingo atsitikimo aplinkybes;
2. konsultuojame nustatant nelaimingo atsitikimo priežastis;
3. patariame pildant bei koduojant nelaimingų atsitikimų N-1 (darbe) bei N-2 (pakeliui į / iš darbo) aktus;
4. nurodome kokie kiti dokumentai yra reikalingi nelaimingo atsitikimo ištyrimui;
5. teikiame pasiūlymus prevencijos priemonių plano sudarymui.
Jeigu susidūrėte su nelaimingais atsitikimais darbe bei reikia pagalbos, kreipkitės į mus nurodytais kontaktais ir Jums padėsime!