Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimas

Paaiškinimo pavyzdys

Paaiškinimus rašo pats nukentėjusysis (jeigu pajėgia) ir įvykį matę ar šalia dirbę asmenys; jie pridedami prie N-1 akto. Privalomos formos teisės aktai nenustato. Svarbu, kad dėstymas būtų nuoseklus, be vertinimų ir spėlionių, o faktai sutaptų su akte aprašytomis aplinkybėmis. Žemiau pateikiamas sąlyginis pavyzdys su išgalvotais vardais ir aplinkybėmis; jis rodo tik dėstymo būdą, o ne Jūsų atvejo turinį.

Sąvokos

Sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (atsidarys naujame lange) 2 straipsnis.

• Įvykis darbe, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai: įvykis, įskaitant eismo įvykį, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai arba miršta. Jis tiriamas nustatant priežastinį ryšį su darbu ir pripažįstamas arba nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe.
• Nelaimingas atsitikimas darbe: įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį, atliekant darbo funkcijas ar būnant darbo vietoje, dėl kurio darbuotojas patiria žalą sveikatai ir netenka darbingumo nors vienai dienai arba miršta, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe.
• Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo: įvykis, įskaitant eismo įvykį, darbuotojui vykstant į darbą ar iš darbo darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbo vietos ir gyvenamosios vietos, vietos ne darbovietės teritorijoje, kurioje darbuotojas gali būti pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu, ne darbovietėje esančios vietos, kurioje darbuotojui išmokamas darbo užmokestis, arba kitos darbovietės.
• Incidentas: su darbu susijęs įvykis, dėl kurio darbuotojas nepatiria žalos sveikatai. Incidentas tiriamas ir registruojamas įmonės darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

Kas reglamentuoja tyrimą

Įvykių darbe, dėl kurių darbuotojas patiria žalą sveikatai, ir nelaimingų atsitikimų pakeliui į darbą ar iš darbo tyrimą reglamentuoja Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai (atsidarys naujame lange), patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 (su vėlesniais pakeitimais).

Tyrimo dokumentų tvarkymo, N-1 ir N-2 formos aktų pildymo, kodavimo bei registravimo tvarką nustato Metodiniai nurodymai, patvirtinti Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus 2014 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. V-416 su 2020 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. EV-349 priimtais pakeitimais. Aktų formos skelbiamos Valstybinės darbo inspekcijos svetainėje.

Veiksmų eiliškumas įvykus nelaimei

1. Pranešimas Nukentėjęs darbuotojas (jeigu pajėgia) arba įvykį ar jo pasekmes matęs asmuo privalo nedelsdamas pranešti padalinio vadovui, įmonės vadovui, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybai arba darbuotojų saugos ir sveikatos specialistui.
2. Pirmoji pagalba Darbdavys nedelsdamas suteikia nukentėjusiajam pirmąją pagalbą, iškviečia greitąją medicinos pagalbą, prireikus nuveža nukentėjusįjį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą.
3. Įvykio vietos išsaugojimas Įvykio vieta ir įrenginių būklė iki tyrimo pradžios išsaugomos tokios, kokios buvo įvykio metu. Pakeitimai galimi tik tuo atveju, jeigu jų nepadarius kiltų pavojus aplinkinių asmenų gyvybei ir sveikatai. Tada įvykio vieta įforminama raštu ir grafiškai, nufotografuojama ar nufilmuojama.
4. Pakenkimo sveikatai sunkumo nustatymas Sunkumą nustato asmens sveikatos priežiūros įstaiga, suteikusi medicinos pagalbą ar kurioje asmuo gydomas. Gavusi rašytinį darbdavio prašymą, ji pažymą apie pakenkimo sveikatai sunkumą pateikia per 2 darbo dienas nuo medicinos pagalbos suteikimo, o jei sunkumas tikslinamas papildomais tyrimais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Rašytiniu prašymu įstaiga pateikia ir duomenis apie alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.
5. Pranešimas institucijoms, jei pakenkta sunkiai Jeigu darbuotojo sveikatai sunkiai pakenkta (ar manoma, kad sunkiai pakenkta) arba darbuotojas mirė, darbdavys nedelsdamas telefonu ar el. paštu praneša teritorinei prokuratūrai, Valstybinės darbo inspekcijos teritoriniam skyriui ir, jei turima duomenų, vienam iš nukentėjusiojo šeimos narių. VDI taip pat išsiunčiamas nustatytos formos pranešimas paštu arba per Elektroninę paslaugų darbdaviams sistemą (EPDS).
6. Tyrimas ir aktas Įvykį tiria dvišalė komisija arba Valstybinė darbo inspekcija (žr. žemiau), surašomas N-1 arba N-2 formos aktas, o įvykis registruojamas įmonės įvykių darbe ir nelaimingų atsitikimų aktų registravimo žurnale.
7. Prevencinės priemonės Nustatomos įvykio priežastys ir numatomos priemonės, kad panašus įvykis nepasikartotų.

Kas tiria įvykį

• Sveikatai pakenkta, bet ne sunkiai: tiria įmonės dvišalė komisija, patvirtinta darbdavio įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu. Ją sudaro vienodas skaičius darbdavio atstovų ir darbuotojų atstovų saugai ir sveikatai. Darbuotojų atstovai saugai ir sveikatai renkami darbuotojų kolektyvo susirinkime; rinkimus organizuoja darbo taryba, darbuotojų patikėtinis ar profesinė sąjunga, o jų nesant, darbdavys. Tyrime gali dalyvauti ir pats nukentėjusysis ar jo įgaliotas asmuo.
• Sveikatai pakenkta sunkiai arba darbuotojas mirė: tiria Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tyrime taip pat gali dalyvauti „Sodros“ teritorinio skyriaus atstovas ir nukentėjusysis.
• Nelaimingas atsitikimas pakeliui į darbą ar iš darbo: nepriklausomai nuo pakenkimo sveikatai sunkumo tiria įmonės dvišalė komisija. Jei nelaimė įvyko vykstant iš vienos darbovietės į kitą, tiria darbdavio, pas kurį vykstama, komisija.
• Įmonėje nėra galimybės sudaryti dvišalės komisijos: tiria Valstybinė darbo inspekcija, o darbdavys apie įvykį jai privalo pranešti nedelsdamas.

Ką išsiaiškina komisija

Tirdama įvykį darbe, dvišalė komisija:

• apžiūri ir nufotografuoja įvykio vietą, o jei ji buvo pakeista, gauna dokumentus apie pakeitimus;
• apklausia nukentėjusįjį ir įvykį mačiusius ar šalia dirbusius asmenis;
• išsiaiškina įvykio aplinkybes, darbų organizavimą ir atlikimo eiliškumą;
• surenka informaciją, ar darbuotojas buvo apmokytas ir instruktuotas, ar buvo įrengtos kolektyvinės ir išduotos bei naudotos asmeninės apsaugos priemonės, ar patikrinta jo sveikata, ar įrenginys buvo tinkamas ir techniškai tvarkingas;
• išanalizuoja profesinės rizikos vertinimo duomenis;
• nustato įvykio priežastinį ryšį su darbu ir ar įvykį lėmė darbuotojų saugą ir sveikatą ar darbo santykius reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai;
• nustato įvykio priežastis ir numato prevencines priemones.

N-1 ar N-2: kuris aktas surašomas

N-1 formos aktas surašomas, kai tyrimu nustatoma, kad įvykis įvyko darbo laiku, darbo vietoje ir (ar) atliekant darbo funkcijas, pareigas, darbdavio pavedimą ar kitą veiklą, už kurią mokamas vidutinis darbo užmokestis, taip pat komandiruotėje vykdant darbdavio užduotį paskirties vietoje. Lengvo nelaimingo atsitikimo aktą, dalyvaujant darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai, užpildo darbdavio į komisiją paskirtas atstovas, o pasirašo visi komisijos nariai. Aplinkybės akte dėstomos nuosekliai ir siejamos su nustatyta įvykio priežastimi.

N-2 formos aktas surašomas, kai nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas įvyko pakeliui į darbą ar iš darbo, įstatyme nurodytame kelyje darbo dieną arba komandiruotėje vykstant į užduoties vykdymo vietą ar atgal. Komisija vertina ir maršrutą, ir laiką: ar įvykis sutampa su darbo laiko grafiku ir ar kelionės trukmė atitinka protingumo kriterijus.

Jeigu įvykis nepripažįstamas nelaimingu atsitikimu darbe ar pakeliui į darbą, surašomas laisvos formos aktas, kuriame aprašomos aplinkybės ir nurodoma, kodėl įvykis nepripažintas.

Terminai, kurių negalima praleisti

Šaltinis: Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 9, 21, 22, 27, 28, 37, 51, 53 ir 65 punktai, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 43 straipsnis.

Dokumentai, pridedami prie N-1 ar N-2 akto

• darbo laiko apskaitos žiniaraštis;
• darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į valstybės tarnybą;
• pareiginė instrukcija (pareigybės aprašymas);
• įsakymas dėl komandiruotės, jei įvykis įvyko komandiruotėje;
• įvykio schema;
• nukentėjusiojo ir liudytojų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes ir priežastis;
• pažyma apie pakenkimo sveikatai sunkumą;
• dokumentai apie blaivumą ar apsvaigimą, jei tokių yra;
• teisėsaugos institucijų dokumentai, jei jie buvo gauti;
• profesinės rizikos įvertinimo dokumentai;
• kiti dokumentai, reikalingi aplinkybėms, priežastims nustatyti ir išvadoms pagrįsti.

Šis sąrašas nėra baigtinis. Kokius dokumentus pridėti, kiekvienu atveju sprendžia tyrimą atliekanti komisija.

Šaltinis: Valstybinės darbo inspekcijos atmintinė tiriant įvykius darbe (atsidarys naujame lange).

Kuo padedame mes

• konsultuojame telefonu jau pirmosiomis valandomis po įvykio;
• padedame teisingai užfiksuoti ir aprašyti įvykio vietą;
• parengiame ir sutvarkome tyrimo dokumentus, N-1 / N-2 aktus;
• konsultuojame profesinių ligų tyrimo klausimais;
• analizuojame priežastis ir siūlome prevencines priemones;
• atstovaujame įmonei bendraujant su Valstybine darbo inspekcija.

Dažniausiai užduodami klausimai